Lietuvos asociacija „Gyvastis“ kviečia pacientus ir jų artimuosius į paskaitas apie inkstų transplantacijas, kurios vyks kovo 23 d. (šeštadienį) Gėlių g. 7, Vilnius (Lietuvos žmonių su negalia sąjungos salytė, šalia Stoties). Lektoriai: nefrologė Loreta Vareikienė ir nefrologas Laurynas Rimševičius.

Pradžia 13.00 val.

Į Jūsų redakciją kreipiasi Lietuvos Medicinos Studentų Asociacija (LiMSA).

Kiekvienų metų vasario 4-ąją visas Pasaulis mini Kovos prieš vėžį dieną. Lietuvos medicinos studentų asociacija LiMSA sukūrė filmuką, kuriuo ragina visus pasitikrinti, ar nesergi vėžiu, ir nelikti abejingais kovojant prieš šią klastingą ligą. Prie šio filmuko kūrimo prisidėjo garsūs Lietuvos žmonės:

Ugnė Šakūnienė, būdama vos per 40, šypsodamasi tikina, jog gyvena jau trečią gyvenimą. Pirmąjį – su savais inkstais, antrąjį – su vienu, mamos dovanotu, trečiajį – su tėčio…

http://moters-savaitgalis.veidas.lt/mama-svajojo-kad-as-tureciau-jaunyste/

Sausio 29 d., 11.00 val., Gėlių g. 7 (Lietuvos žmonių su negalia sąjunga) vyks Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ Vilniaus skyriaus susirinkimas.

Apie dalyvavimą maloniai prašome pranešti „Gyvasties“ Vilniaus skyriaus pirmininkei Vilmai Radavičienei tel. 8 645 36139, el. paštas vilma.radaviciene@gmail.com iki sausio 27 d.

Kviečiame dalyvauti!

Vilnietė Rita Žvirblienė – kaip reta energinga, veikli, žvali ir optimistiškai nusiteikusi moteris. Prieš kelerius metus ji ryžosi pirmą kartą plaukti baidarėmis, neatsispyrė pagundai nuvažiuoti įspūdingais „amerikietiškais kalneliais“ Kanadoje. Dėl patirtų išgyvenimų, transplantacijos ji gerai žino gyvybės vertę ir neabejoja, jog geriausias laikas patirti įspūdžius – dabar, atidėlioti negalima.

Kad jos organizme kažkas ne visai gerai, Rita įtarė dar mokykloje – pasportavus per fizinio lavinimo pamokas jai užgniauždavo kvapą, bet vėliau negalavimai praeidavo. Aktyvi ir energinga ji, rodos, tiesiog neturėjo laiko sirgti. Be to, pasirinko medicinos studijas – krimto reabilitacijos mokslus. Svajojo gydyti žmones, padėti jiems, kaip gi tuomet pati galėtų sirgti?

Jauna moteris sukūrė šeimą, augino vaikus. Tam tikras giminės „kryželis“ – paveldimos inkstų ligos – tuo metu kamavo jos tetą, vis rimtesnių problemų kėlė tėvui. Sulaukusiam 56-erių jam prireikė inksto transplantacijos, donore tapo Ritos mama. Pamažu, bent kiek ramybėje palikusi tėvus, klastinga liga ėmė persekioti vaikus – Ritą ir jos brolį. Tai pajutusi moteris įsitraukė į „Gyvasties“ organizacijos veiklą – ėmė lankytis narių susitikimuose, dalyvauti renginiuose. Pasak Ritos, ji – nepatyrusi dializės ar transplantacijos – tokia buvo vienintelė. Moteriai buvo svarbu iš anksto pasiruošti galimiems išbandymams ir jiems nusiteikti. Taip pat surinkti kuo daugiau naudingos informacijos.

Olia MACIULEVIČIŪTĖ

„Bičiulystė“, 2013, Nr.3; www.biciulyste.lt

Keratokonusas. Tokia diagnozė ir žinia, kad regėjimas blogėja dėl sudėtingų ragenos pakitimų, gerokai pakeitė kelerius Mindaugo Stašaičio gyvenimo metus. Nerimas dėl sveikatos ir ateities, būtinybė atsisakyti darbo, donorų laukimas – jau praeitis. Už gerą sveikatą Mindaugas dėkingas gydytojams, palankioms aplinkybėms ir žmonėms, be kurių geros valios ragenos transplantavimas nebūtų įmanomas.

2012 birželio 02

DANGUOLĖ ANDRIJAUSKAITĖ

http://www.sveikaszmogus.lt/Gydymo_metodai-2989-Ragenos_transplantacija_dovana_matyti-Ragenos_transplantacija_dovana_matyti