Kas yra donoro kortelė?
Donoro kortelė patvirtina Jūsų teisiškai įtvirtintą norą, kad po mirties Jūsų audiniai ir organai būtų panaudoti transplantacijai. Ji liudija, kad esate įtrauktas į organų donorų registrą.
Jei Jūs išreiškėte norą, kad po Jūsų mirties organai būtų transplantuojami, tą norą įteisinote (užpildėte asmens sutikimą, kad audiniai ir (ar) organai po mirties būtų panaudoti transplantacijai, ir esate įtrauktas į donorų registrą) po Jūsų mirties artimieji bus informuoti apie Jūsų valią, tačiau vis tiek bus klausiama jų sutikimo. Todėl labai svarbu ne tik apsispręsti pačiam, bet ir įtikinti artimuosius, kad Jūsų apsisprendimas pritarti organų donorystei yra sąmoningas ir tvirtas.
Donoro kortelė suteikia Jums dar vieną galimybę pasikalbėti apie organų donorystę su kitais žmonėmis - paraginti juos pagalvoti apie gerumą ir pritarti organų donorystei.
Ką simbolizuoja donoro kortelė?
Donoro kortelės simbolis – akmeninis delnas. Gerumas ir pasiaukojimas – amžina vertybė. Toks pat stiprus ir amžinas kaip akmuo. Delnas simbolizuoja atvirumą, sutikimą, palaimą, pritarimą. Ištikus nelaimei, mes visada ieškome šiltos, atviros mums padedančios rankos. Širdis akmeniniame delne – meilės, gyvybės, sielos simbolis. Kortelė kalba už žmogų, už mane, už tave ….
Tai lyg kreipimasis į Žmogų, Viešpatį, Likimą. Šiandieną aš atiduodu tai, ką galiu, – meilę, pritarimą, užuojautą, o po mirties – visą save. Tačiau gyventi mes norime visi. Ir ligoniai, ir sveikieji…
Šio užrašo grafinis pavaizdavimas su dviem skirtingų spalvų rutuliukais pradžioje ir pabaigoje simbolizuoja judėjimą ir tęstinumą. Vieni ateina, kiti išeina... Raudona rutuliuko spalva – kraujo, skausmo spalva. Geltona – šviesa, viltis, tikėjimas, šiluma.
Ar donoro kortelės turėjimas nekels grėsmės donoro gyvybei?
1. Įteisinus sutikimą, kad po mirties organai ir audiniai būtų panaudojami transplantacijai, asmeniui suteikiama Donoro kortelė kaip ženklas, patvirtinantis asmens moralinį apsisprendimą.
Kortelėje pateikiamas identifikacijos numeris ir kodas, nėra nei asmens vardo, nei pavardės ar kitų duomenų apie donorą.
2. Jei asmuo įteisino savo norą, kad po mirties organai ir audiniai būtų panaudojami transplantacijai, medicininiai duomenys apie tai, ar asmens organai ir audiniai apskritai gali būti tinkami, kokie organai ir kokiam žmogui, bus nustatomi tik po donoro mirties, naudojant sudėtingą medicininę techniką ir metodus.
Kokius privalumus suteikia donoro kortelė?
Pagal audinių ir organų transplantavimo įstatymą žmogus turi teisę savarankiškai ir laisva valia priimti asmeninį apsisprendimą ir jį teisiškai įtvirtinti.
Viena iš priežasčių, kodėl pasaulyje kilo tokio “testamento” teisiško įtvirtinimo poreikis, buvo ta, kad donorai dažniausiai yra jauni žmonės, o asmenys, sprendžiantys apie organų ir audinių panaudojimą transplantacijai, paprastai yra kitos, vyresnės kartos atstovai. Taigi požiūriai gali skirtis. Tuo tarpu pagrindinė donorystės idėja – laisva valia daromas asmeninis apsisprendimas.
JAV atliktos visuomenės nuomonės apklausos parodė, jog daugiau negu pusė žmonių, įteisinusių savo apsisprendimą, kad po jų mirties organai būtų panaudojami transplantacijai, nėra to pranešę savo šeimos nariams.
Pagrindinės priežastys: nediskutuoja apie mirtį, nes tai kelia susierzinimą; įsitikinę, jog šeima nesupras; mano, jog tai asmeninis reikalas ir kt., nors net 92% apklaustųjų patvirtino, jog būtina apie savo apsisprendimą, kad organai būtų arba nebūtų panaudojami transplantacijai, diskutuoti su artimaisiais.
Lietuvoje, jei žmogus, būdamas gyvas, apsisprendė, kad jo organai nebūtų panaudojami transplantacijai, operacija neatliekama, o jei žmogus buvo išreiškęs pritarimą, jo organai bus transplantuojami, gavus artimųjų sutikimą. Nors vadovaujantis įstatymais artimųjų sutikimo galima būtų nebeklausti, tačiau organų donorystė - jautri sritis, todėl siekiama išvengti bet kokių nesusipratimų.
Jei žmogus nėra įrašytas į registrą, ieškomi jo artimieji ir teiraujamasi jų valios.