Hemodializės metu kraujas teka per arterio-veninę jungtį (fistulę)

Pablogėjus inkstų funkcijai iki tam tikro lygio, t. y., kai inkstai nebeišskiria šlapimo, pacientams formuojama arterio–veninė fistulė (jungtis). Geriausia fistulę formuoti likus metams iki numatomos hemodializės pradžios.

Arterio–veninė fistulė

Kad dirbtinio inksto aparatas išvalytų paciento kraują, jis turi gauti jo pakankamai. Tyrimams imamo kraujo kiekio šiuo atveju nepakanka. Norint aparatu tinkamai išvalyti iš paciento organizmo kenksmingas medžiagas, per minutę per aparatą turi pratekėti 250–450 ml kraujo. Be to, tiek pat kraujo turi būti grąžinta pacientui. Kad būtų galima tokį dirbtinio inksto aparatą pakankamai „pamaitinti” krauju, pacientui reikia turėti labai gerą veną, į kurią būtų galima įdurti storą adatą ir dar ne vieną, o dvi: kraujui paimti ir grąžinti.

Hemodializės procedūrai atlikti chirurginiu būdu rankoje arba kojoje suformuojama kraujagyslė (arterio-veninė fistulė (jungtis), kuri užtikrina geresnę kraujotaką, ir per ją vykdoma hemodializė. Vena sujungiama su arterija, ir ta jungtimi arterinis kraujas teka į veną. Šią operaciją atlieka kraujagyslių chirurgai.

Galimos arterio–veninės fistulės (jungties) formavimo vietos:

     riešai;

     dilbiai;

     žastai;

     šlaunys.

Dar galima didžiąją poodžio veną „pasiskolinti” iš šlaunies ar iš blauzdos, t. y. paimti ir perkelti į ranką, o dilbyje arba žaste suformuoti kilpos pavidalo arba tiesią fistulę. Tokiu atveju sakoma, kad pacientui suformuota arterijos ir venos jungtis panaudojant autoveną, t. y. to paties žmogaus veną, tik paimtą iš kitos kūno dalies. Jeigu visi išdėstyti variantai negalimi, panaudojama speciali dirbtinė kraujagyslė – kraujagyslės protezas hemodializei atlikti. Tokia fistulė gerai ir ilgai funkcionuoja, jeigu joje intensyvi kraujo tėkmė.

Nuo gerai veikiančios arterio–veninės fistulės priklauso hemodializės kokybė

Idealu fistulę suformuoti nedominuojančioje rankoje (t. y. dešiniarankiams kairiojoje rankoje, kairiarankiams atvirkščiai). Tada per dializės seansą pacientui patogu laisva dešine ranka versti knygą, laikraštį ar valgyti. Arterijos ir venos jungtį suformuoti nelabai lengva. Todėl pacientams, kurių inkstų funkcija blogėja, patariama tausoti venas.

Patarimai pacientui, kaip prižiūrėti arterio–veninę jungtį iki hemodializės pradžios

Suformavus arterio–veninę fistulę, svarbu, kad pacientas šią jungtį mankštintų. Fistulės mankštą reikėtų pradėti po suformavimo praėjus 5–7 dienoms. Maža, silpna fistulė sukelia keblumų įvedant adatą. Pacientas turėtų 10–20 kartų 4–5 kartus per dieną paspaudyti mažą kamuoliuką. Tuo pat metu priešingą ranką laikyti po pažastimi tos rankos, kurioje yra fistulė. Tokiomis sąlygomis spaudomas kamuoliukas vers kraują tekėti fistule.

Kuo daugiau arterio-veninė fistulė mankštinama, tuo labiau ji bus išsivysčiusi iki dializės procedūrų pradžios. Tačiau tai priklauso ir nuo arterinio kraujo spaudimo. Jeigu arterinis kraujo spaudimas žemas, fistulės mankšta gali padėti neženkliai. Tokiu atveju kiekvienas pacientas turėtų sekti arterinio kraujo spaudimo svyravimus.

Pacientas turėtų žinoti, kaip patikrinti kraujo tėkmę fistulėje. Tą reikia daryti 1–2 kartus per dieną. Palietus fistulę jaučiamas pulsavimas ar ūžesys, vadinamasis virpėjimas. Kraujo tėkmę galima patikrinti stetoskopu. Yra girdimas šnaresys. Jeigu ūžesio ar šnaresio nėra, pacientas turėtų pranešti gydytojui arba slaugytojui.

Kraujagyslių, kurias galima panaudoti arterio-veninės jungties suformavimui, yra nedaug, todėl suformuotą jungtį reikia saugoti. Ją gali pažeisti sužalojimas arba paprasčiausias užspaudimas. Išmokus apsauginių priemonių, lengviau išvengti įvairių problemų, tokių kaip infekcija ar trombozė.

Patarimai pacientui, kaip prižiūrėti arterio-veninę fistulę (jungtį) pradėjus hemodializės procedūras:

     Jungtį galima punktuoti tik po trijų savaičių nuo suformavimo pradžios. Geriausiai fistulę punktuoti, kai praeina keletą mėnesių nuo jos suformavimo pradžios.

     Fistulės vieta turi būti švari. Prieš pradedant hemodializės procedūrą, pacientas turėtų nusiplauti ranką, kurioje yra fistulė, muilu.

     Išmokyti pacientą pajusti vibraciją (ūžesį). Jei ji staiga pakito, galima įtarti prasidedančią trombozę (užakimą)

     Nuo arterio-veninės jungties suformavimo 2 savaites gali būti stebima edema (patinimas). Jei edemos požymiai nepraeina, būtina kreiptis į gydytoją arba slaugytoją.

     Išmokyti pacientą stebėti tam tikrus simptomus, pvz., sustingimą, šaltumą, šlapiavimą, patinimą ar sumažėjusius pojūčius rankoje. Pastebėjęs šiuos simptomus, pacientas turėtų pranešti gydytojui arba slaugytojui;

     Įsitikinti, kad pacientas žino infekcijos (patinimas, raudonumas, karštis fistulės vietoje), išemijos ir trombozės (kraujagyslių užsikimšimas) ženklus bei simptomus;

     Pacientui reikėtų paaiškinti miego pozicijas. Kūno padėtis miegant yra svarbi fistulei. Pacientas neturėtų gulėti ant tos rankos, kurioje suformuota fistulė (jungtis);

     Perspėti pacientą, kad negalima nešioti sunkių daiktų, dėvėti aptemptų drabužių virš fistulės, nešioti laikrodžio ant tos rankos, aukštai jos kelti;

     Paaiškinti pacientui, kad ant tos rankos negalima matuoti kraujo spaudimo ir punktuoti venos ne hemodializės metu. Šios procedūros gali įnešti infekciją ir sukelti krešėjimą fistulėje. Stebėti kraujavimą iš įdūrimo vietos.

     Pacientas turi suvokti, kad arterio-veninės fistulės priežiūra yra labai svarbi hemodializės procedūros dalis.

Parengė Svetlana Švecova, KU Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos magistrė, VŠĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja