Jaunimo stovyklos dalyviai

Kiekvieni metai atneša kažką naujo. Ir ne tik žmogaus gyvenime. Bet ir organizacijos gyvenime.

Džiaugiamės, kad šiemet vėl gavome paramą įvairiems projektams vykdyti. Ir ne tik iš pagrindinio mūsų rėmėjo – Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jau ne vienerius metus mus remia Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės, Vilkaviškio savivaldybės, firmos „Roche Lietuva“, „Johnson & Johnson“, „Novartis“, „Gambro Healthcare“, „Teva“ ir kitos. Tačiau atsirado ir naujų rėmėjų. Tai – Klaipėdos miesto, Kalvarijų, Kazlų Rūdos savivaldybės. Tai tikrai džiugu. Pavyzdžiui, vieno iš populiariausių ir, esu giliai įsitikinusi, reikalingiausių projektų – psichologinės paramos stovyklos – ekspertai, teikę išvadas apie Neįgaliųjų reikalų departamentui siūlytus projektus, nusprendė neremti. Jų manymu, psichologinė parama turi būti teikiama ten, kur žmogus gyvena. Negalima sakyti, kad jie neteisūs. Tačiau mūsų žmonėms vietos pakeitimas beveik toks pat naudingas, kaip ir profesionalaus psichologo pagalba. Ko gero, tai gali suprasti tie, kurie žino, ką reiškia nuolat priklausyti nuo gydymo įstaigoje atliekamų dializės procedūrų, kai kiekviena daugiau nei dviejų dienų išvyka sukelia daugybę rūpesčių bei problemų. Žinoma, dažnai jas įmanoma išspręsti, tačiau kartais šių rūpesčių sukeltas vargas apkartina visą išvyką.

Todėl ir džiaugiamės rasdami daugiau rėmėjų. Šį projektą parėmė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus miestų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio rajonų savivaldybės. O Neįgaliųjų departamento paramos dėka organizavome kitokio pobūdžio, taip pat labai reikalingas stovyklas.

Taigi naujais metais ir veiklos naujos. Džiaugiamės ne tik todėl, kad buvo rengiamos ir kitokio pobūdžio stovyklos, bet ir dėl to, kad pirmą kartą suorganizuota stovykla, kurioje dalyvavo ne tik nefrologiniai ligoniai, bet ir žmonės po širdies, kepenų transplantacijų. Džiaugiamės, kad jie aktyviai įsiliejo į „Gyvasties“ veiklą.

Dar viena naujovė – stovykla sergantiems vaikams ir jų tėvams. Ji buvo naudinga tiek vieniems, tiek kitiems. Susipažinti ir savo problemas išsakyti norėjo tėvai, pasimatyti su tokiais pačiais, kaip ir jie, išreiškė pageidavimą vaikai.

Taip pat pirmą kartą buvo suorganizuota stovykla jaunimui. Džiugu, kad jie iki šiol smagiai bendrauja, susitinka jau be išorinės iniciatyvos. „Neapsakomi ir neprilygstamai malonūs išgyvenimai ir neišdildomi įspūdžiai mane aplankė „Vienerių vartų“ sodyboje vykusioje mūsų bendruomenės stovykloje. Čia aš pamačiau, kad liga ne tik skriaudžia, bet ir suvienijusi sergančiuosius padeda jiems būti kartu ir linksmintis, lyg viskas būtų kuo puikiausiai. Kartais nuliūstų, atsiranda pesimistinių gaidelių, bet bendruomenės narių dėka suvokiu, kad gyvenimas yra didžiausias turtas“, – tai vieno jaunimo stovyklos dalyvio, dializuojamo antro kurso medicinos studento Martyno Davidonio žodžiai. Devyniolikmetis Mindaugas Pacevičius, penktus metus gyvenantis su persodintu inkstu, taip pat neslėpė savo džiaugsmo: „Štai ir pasibaigė jaunimo stovykla. Labai labai man patiko joje būti! Tikiuosi, ne pirmas ir ne paskutinis kartas. Stovykloje sutikau nuostabių naujų draugų, su kuriais linksma visą parą!” – na, kur jiems nebus linksma, jei ir paskaitos, vedamos tokio paties jauno dializuojamo gydytojo rezidento Aivaro Rimkūno, buvo linksmai dėstomos. Ir tikrai profesionaliai!

Atnaujinome ir svetainę www.donoras.lt. Dabar turime daugelio lauktą nuotraukų galeriją, patogesnis tapo forumas, atsirado naujų rubrikų. Žinoma, iki idealo toli, bet, tikiuosi, kad su laiku patobulinsim ir dabartinę svetainės versiją.

Džiugu, kad paramos iš įvairių šaltinių sulaukė vienas iš pagrindinių mūsų organizacijos tikslų – organų donorystės propagavimas. Šia tema vyksta paskaitos mokyklose, gydymo įstaigose. Štai pastarosios sukelia ir liūdnų minčių... Nors teisės aktai apie donoro kortelės pildymą išleisti prieš šešerius metus, nemaža dalis gydytojų turi gana iškreipta vaizdą ne tik apie dokumentų pildymą, bet apskritai apie organų donorystę... Susidaro vaizdas, kad juos reikia labiausiai šviesti...

Švietėjiška veikla – nedėkingas darbas... Reikia įdėti daug laiko ir pastangų, o rezultatų tenka ilgokai palaukti. Vis tik džiaugiamės, kad pamažu visuomenės požiūris į organų donorystę keičiasi teigiama linkme. Gal sulauksim tokių laikų, kai visi žmonės turės teisingą informaciją, tada ir donoro kortelės nebebus tokios aktualios.

Paramos susilaukė ir kiti tiek nauji, tiek tęstiniai projektai.

Taigi darbų daugybė, bet džiugu, kad turime galimybę juos dirbti. Labai laukiame visų pagalbos, ypač propaguojant organų donorystę. Kuo daugiau žmonių iš mūsų pačių lūpų išgirs šią problemą, tuo daugiau mūsų turės galimybę gyventi.

Ugnė Šakūnienė

LNLA „Gyvastis“ prezidentė