Peritoninė dializė – santykinai paprasta, paties paciento atliekama procedūra, pakeičianti gydymo įstaigose aparatų atliekamas, neretai varginančias procedūras. Dėl šios ir daugelio kitų priežasčių peritoninė dializė sparčiai populiarėja, ja itin domisi mokslo pasaulis. Siekiant, kad peritonine dialize susidomėtų jauni, tinkami transplantacijai žmonės, buvo atliktas tyrimas, įrodantis, kad būtent tokių pacientų transplantacijos rezultatai yra geresni, lyginant su hemodializuojamais.

Nauji tyrimai bei atradimai džiugina, nes prognozuojama, jog 2020 metais savi inkstai nebeveiks, taigi bus reikalingos dializės ir inksto transplantacijos net 3 milijonams pasaulio gyventojų. Kas turėtų palengvinti šių žmonių buitį, sumažinti infekcijų pavojų bei pailginti išgyvenamumą? Į šiuos klausimus bando atsakyti mokslo žmonės, ieškodami sprendimų, kuriais lengvai galėtų pasinaudoti sergantieji.

2005 m. leidinyje Peritoneal Dialysis International išspausdintame straipsnyje pateikiami optimistiniai Pietų Korėjoje atlikto tyrimo rezultatai. Daugiau nei trejus metus buvo tiriami 2000 peritoninės dializės būdu gydomų pacientų. Jie buvo dializuojami dviejų rūšių peritoninės dializės tirpalais. Pasirodo, kad pacientai, peritoninės dializės metu vartoję naujos kartos tirpalus (balance; Fresenius Medical Care, Vokietija), išgyvendavo ilgiau nei tie, kurie vartojo įprastus tirpalus (stay safe; Fresenius Medical Care, Vokietija) – 74 proc. prieš 62 proc., dviejų su puse metų bėgyje.

Tų pačių autorių 2006 m. išspausdintame straipsnyje teigiama, kad pacientų, gydytų naujaisiais tirpalais, mirties rizika sumažėjo 39 proc., netgi suskirsčius juos į grupes pagal amžių, lytį ir sergamumą cukriniu diabetu.

Kaip nauji peritoninės dializės tirpalai gali gerinti išgyvenamumą? Autoriai pastebi, kad peritonitų (pilvaplėvės uždegimų) dažnis abiejose tiriamųjų grupėse nesiskyrė. Pagrindiniais veiksniais įvardijami liekamosios inkstų funkcijos išsaugojimas bei kenksmingo poveikio organizmui, kurį sukelia medžiagos, susidarančios iš gliukozės, sumažinimas.

Būtent liekamoji inkstų funkcija (pažeistų inkstų gebėjimas atlikti savo funkciją) yra pagrindinis gyvenimo trukmę ilginantis veiksnys tiek peritonine dialize gydomiems, tiek hemodializuojamiems ligoniams. Išlikusi inkstų funkcija (kai dar yra šlapimo) padeda išskirti vandenį ir druską, palaiko normalų skysčių kiekį organizme, slopina inkstų uždegimą bei skatina kenksmingų medžiagų šalinimą.

Tokių pacientų būna aukštesnis hemoglobinas, geresnė fosfatų bei karbonatų koncentracija (kai neveikia inkstai, šių medžiagų kraujyje būna per daug). Mažesnis nuodingų medžiagų, susidarančių iš gliukozės, kiekis naujuose tirpaluose lemia tai, kad į kraują patenka mažesni šių kenksmingų junginių kiekiai. Todėl mažėja kraujagyslių pakenkimo rizika. Dėl pakenktų kraujagyslių nukenčia akių tinklainė, inkstai, nervai ir kiti organai, taip pat greičiau vystosi aterosklerozė, žalojama pilvaplėvė.

Apibendrinant galima pasidžiaugti mokslo pažanga siekiant gerinti peritonine dialize gydomų pacientų gyvenimo kokybę. Čia apžvelgta tik mažoji dalis straipsnių iš atliktų tyrimų bei įvairių studijų (kol kas tik su Vokietijos kompanijos Fresenius Medical Care tirpalais) šia tema visame pasaulyje. Be abejonės, kiekviena tokia studija atskleidžia peritoninės dializės privalumus, ją populiarina.

Parengė gyd. Marius Kurminas

Literatūra:

1. HY Lee, HC Park, BJ Seo, JY Do, Yun SR, HY Song, YH Kim, YL Kim, DJ Kim, YS Kim, C Ahn, MJ Kim, and SK Shin, Superior patient survival for continuous ambulatory peritoneal dialysis patients treated with a peritoneal dialysis fluid with neutral pH and low glucose degradation product concentration (Balance) . Nephrol Dial Transplant, Perit Dial Int 25(3): 248-255 2005

2.Lee YL, Choi HY, Park HC, Seo BJ, Do JY, Yun SR, Song HY, Kim YH, Kim YL, Kim DJ, Kim YS, Kim MJ, and Shin SK. Changing prescribing practice in CAPD patients in Korea: increased utilization of low GDP solutions improves patient outcome. Nephrol Dial Transplant 2006;21:02893-2899.

3. Joanne M. Bargman, Peritoneal dialysis solutions and patient survival: does wishing make it so? Nephrology Dialysis Transplantation 2006 21(10):2684-2686; doi:10.1093/ndt/gfl460

4. Bargman JM, Thorpe KE, Churchill DN; CANUSA Peritoneal Dialysis Study Group. Relative contribution of residual renal function on peritoneal clearance to adequacy of dialysis: a reanalysis of the CANUSA study. J Am Soc Nephrol 2001;12(10):2158-62.

5. Chandna SM, Farrington K. Residual renal function: considerations on its importance and preservation in dialysis patients. Semin Dial 2004;17(3):196-201.

6. Wang AY, Woo J, Wang M, Sea MM, Sanderson JE, Lui SF, Li PK. Important differentiation of factors that predict outcome in peritoneal dialysis patients with different degrees of residual renal function. Nephrol Dial Transplant 2005;20(2):396-403.

7. Bargman JM, Golper TA. The importance of residual renal function for patients on dialysis. Nephrol Dial Transplant 2005;20(4):671-3.

8. Raymond T. Krediet, Roos van Westrhenen, Machteld M. Zweers and Dirk G. Struijk, Clinical advantages of new peritoneal dialysis solutions. Nephrol Dial Transplant (2002) 17: 16-18

9. Williams JD, Topley N, Craig KJ, Mackenzie RK, Pischetsrieder M, Lage C, Passlick-Deetjen J; Euro Balance Trial Group, The Euro-Balance Trial: the effect of a new biocompatible peritoneal dialysis fluid (balance) on the peritoneal membrane. Kidney Int. 2004 Jul;66(1):408-18.