Vienas iš daugelio hemodializės aparatų

Pacientams, kuriems dėl įvairių susirgimų išsivystė inkstų funkcijos nepakankamumas, labai svarbu suvokti, kokių reikalavimų reikia laikytis.

Hemodializės procedūromis gydomų pacientų organizme iki dializės lieka visi maisto produktų skysčiai ir kenksmingos medžiagos. Todėl hemodializuojami pacientai turi laikytis mitybos apribojimų. Pacientai, nežinodami, kaip reikia maitintis, ima badauti, o tai jiems kenkia. Teisingai parinkta dieta gerina savijautą, stiprina kraują, didina hemodializės efektyvumą.

Paciento paros racione turi būti:

     Pakankamas kiekis baltymų;

     Pakankamas kiekis kalorijų;

     Ribotas kiekis vandens ir valgomosios druskos;

     Ribotas kiekis kalio;

     Ribotas kiekis fosforo;

     Esant aukštiems lipidų (cholesterolio) rodikliams kraujyje – sumažintas gyvulinių riebalų, cholesterolio, cukraus kiekis;

     Papildomas kiekis kalcio, geležies, vitaminų.

Pacientams, kuriems atliekamos hemodializės procedūros, svarbūs yra kraujo tyrimo rezultatai. Nuo jų priklauso, kokių jie turi laikytis mitybos apribojimų.

Tyrimai ir jų normos:

     Urea arba šlapalas (norma 1,8–8,3) – tai galutinis gaunamų su maistu ir esančių audiniuose baltymų apykaitos produktas.

     Kreatininas (norma moterims 23–97 mikromol/l, vyrams 27 – 115 mikromol/l, asmenims, vyresniems nei 50 m., – 29–124 mikromol/l) susidaro raumenyse ir, patekęs į kraują, filtruojasi inkstuose.

     Bendras baltymas (norma 64–83 g/l) – tai rodiklis, padedantis įvertinti paciento mitybos būklę, edemą (patinimą) ir jos kilmę.

     Albuminas (norma 35–50 g/l). Albuminas yra pagrindinė organizmo transportinė medžiaga. Šis baltymas perneša kalcį, hormonus, medikamentus į jiems skirtas vietas. Todėl esant nepakankamam albumino kiekiui, gali būti nepakankamas kitų medžiagų kiekis ar medikamentų veikimas.

Kalis

     Kalis (norma 3,5–5,0 mmol/l). Kalis – raktas į gerą savijautą ir sveiką širdį. Jis padeda nervams ir raumenims dirbti tinkamai. Kalio apykaitos sutrikimai gali sukelti įvairiausius širdies ritmo sutrikimus. Per mažas kalio kiekis sukelia prieširdžių virpėjimą, prieširdžių plazdėjimą. Per aukštas kalio kiekis gali sukelti širdies sustojimą (asistoliją), įvyksta staigi klinikinė mirtis.

      Hipokalemijos požymiai: paralyžiai, silpnumas, nuovargio jausmas, pilvo pūtimas.

     Hiperkalemijos požymiai: paralyžiai, veido, šlaunų, liežuvio tirpimas, raumenų silpnumas, retesnis pulsas. Kalio kiekis maiste neturi viršyti 2 gramų per dieną.

Kalio kiekis maiste

Kalio randama tiek augaliniuose, tiek gyvuliniuose maisto produktuose. Ypač daug jo yra džiovintuose vaisiuose – persikuose, abrikosuose, slyvose, razinose, kriaušėse, obuoliuose. Daug kalio randama riešutuose, sojoje, jūros kopūstuose, pupelėse, žirniuose, špinatuose, bulvėse, sėlenose, kviečiuose, bananuose, moliūguose, kriaušėse, persikuose, menkėse. Kiek mažiau kalio randama mėsoje, piene ir pieno produktuose, kiaušiniuose.

Kalcis

     Kalcis (norma 2,15–2,55 mmol/l). Kalcis – vienas iš svarbiausių mineralų, reikalingas kaulams bei dantims formuotis; jis dalyvauja raumenų ir nervų sistemos veikloje, kraujo krešėjime. Kalcio su maistu reikėtų gauti ne mažiau kaip 2000 mg per dieną.

     Kalcis yra ląstelės struktūrinių komponentų sudedamoji dalis. Jis būtinas nervų sistemos, visų organizmo liaukų sekrecinei veiklai. Geriausiai pasisavinamas, kai kalcio ir fosforo santykis yra 1/1,3 ir kalcio bei magnio santykis – 1/0,5. Jeigu ilgesnį laiką trūksta kalcio, kaulai pasidaro trapūs. Kalciui pasišalinti iš kaulų trukdo boras, kurio yra obuoliuose, kriaušėse, vynuogėse, ankštinėse kultūrose, riešutuose. O mėsoje ir pieno produktuose boro nėra.

Fosforas

     Fosforas (norma 0,87–1,45 mmol/l). Fosforas – tai antras pagal svarbą mineralas organizme po kalcio. Kaip ir kalis, papildomas fosforas yra pašalinamas per sveikus inkstus. Taigi, jei inkstai nefunkcionuoja, fosforas ima kauptis organizme. Dienos racione rekomenduojama gauti ne daugiau kaip 17 mg fosforo kilogramui optimalaus kūno svorio.

     Fosforas svarbus maisto medžiagų pasisavinimui ir apykaitai, dalyvauja baltymų sintezėje, energijos gamyboje, padeda perduoti genetinę informaciją, reikalingas smegenų, kepenų, inkstų biocheminiams procesams. Fosforas yra įtrauktas į energijos išlaisvinimą iš maisto ir į riebalų transportavimą. Mūsų organizme apytiksliai yra 700 gramų fosforo, iš jų 80 proc. yra kauluose ir dantyse.

Produktai, kuriuose daug fosforo

Fosforas pirmiausiai randamas pieno produktuose, sūryje, žuvyje, kiaušiniuose, rupių miltų produktuose, riešutuose, vidaus organų mėsoje (kepenys, liežuvis, smegenys), kakavos produktuose (šokoladas), varškėje. Ypač daug fosforo yra žuvies konservuose arba rūkytoje žuvyje.

Kaip išlaikyti kalcio ir fosforo reikiamą kiekį

     Vartoti fosfato rišliąją medžiagą; (Jei fosforas per aukštas, vartoti kalcio karbonatą, kalcio laktatą ir kitus)

     Tinkamas maisto pasirinkimas.

Natris (valgomoji druska)

Sutrikus inkstų funkcijai, nepašalinami skysčiai iš organizmo, sutrikdomas natrio balansas. Per didelis natrio (valomosios druskos) kiekis maiste gali sukelti dar spartesnį skysčių susilaikymą (atsiranda patinimai, pakyla kraujospūdis, skysčiai kaupiasi pilve, plaučiuose, apie širdį, smegenyse), taip pat didinti troškulį. Dializuojamų pacientų maisto racione druskos kiekis neturėtų viršyti 3,5 g per dieną.

Baltymai

     Baltymai – tai pagrindinė mūsų organizmo ląstelių ir audinių medžiaga.

     Baltymų turi ir gyvuliniai, ir augaliniai produktai.

     Baltymas hemoglobinas perneša deguonį. Trūkstant maiste baltymų, sutrinka tam tikros organizmo funkcijos. Baltymai gali būti naudojami ir energijai gauti.

Daug baltymų turintys maisto produktai:

     Jautiena;

     Kiauliena;

     Ėriena;

     Vištiena;

     Kalakutiena;

     Žuvis;

     Kiaušiniai.

Mažai baltymų turintys maisto produktai:

     Riešutai

     Sausos pupos;

     Žirniai.

Dializuojamiems pacientams baltymų poreikis žymiai didesnis. Pati hemodializės procedūra skatina baltymų irimą bei slopina jų sintezę organizme. Todėl baltymų per dieną reikia gauti 1,2–1,4 g kilogramui optimalios kūno masės. Tiek per didelis, tiek per mažas baltymų kiekis, gautas su maistu, sąlygoja blogesnę savijautą, riziką susirgti kitomis ligomis, didesnį mirtingumą.

Hemodializuojamų pacientų vitaminų poreikis parai:

Kadangi hemodializuojamų pacientų dieta yra labai ribota, jų organizmas neturi galimybės gauti pakankamai vitaminų. Vitaminų kiekis dializės metu pašalinamas iš organizmo ir nesikaupia, todėl reikia vartoti vitaminų papildus.

     Svarbiausia reikėtų vartoti B grupės vitaminus.

     Vitaminas D3 skiriamas arba neskiriamas individualiai, priklausomai nuo kalcio koncentracijos kraujyje.

Vitamino A papildomai skirti nereikia, kadangi hemodializuojamų pacientų organizme šio vitamino kiekis būna pakankamas arba net aukštesnis. Šis vitaminas tirpsta riebaluose, dializės metu jis nepašalinamas.

Hemodializės procedūrų užduotis yra pašalinti susikaupusius skysčius organizme ir kenksmingas medžiagas, kurių negali pašalinti inkstai.

Leistinas išgerti skysčių kiekis per parą:

Šlapimo kiekis per parą + 500 ml.

Rekomenduojama, kad tarp hemodializių pacientas nepriaugtų daugiau kaip 2,5 kg svorio (skysčių).

Skysčių pertekliaus požymiai:

     Rankų, kojų ir veido patinimai;

     Galvos skausmai ir energijos trūkumas;

     Dusulys, esant skysčių susikaupimui plaučiuose;

     Širdies ritmo sutrikimai;

     Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas;

     Smegenų edema (diagnozuoja gydytojas po kompiuterinės tomografijos tyrimo).

Būdai, padedantys riboti skysčius ir nejausti troškulio:

     Gerti iš mažesnių puodelių ar stiklinių;

     Kai norisi gerti, reikėtų suvalgyti gabalėlį šalto vaisiaus;

     Mažas kiekis ledų gali numalšinti troškulį labiau nei toks pat kiekis skysčio;

     Skalauti burną šaltu vandeniu;

     Čiulpti ledo gabalėlį;

     Kramtyti gumą;

     Čiulpti mėtinius saldainius, kurie padės numalšinti troškulį ir palaikyti gaivų kvapą;

     Pasikonsultuoti su savo gydytoju, ar jis neskiria vaistų, lemiančių burnos sausumą;

     Vengti maisto, turinčio daug natrio (valgomosios druskos), taip pat labai saldaus maisto.

Hemodializuojamų pacientų mitybos įgūdžių suvokimas turi reikšmės pacientų sveikatos būklei, gyvenimo kokybei ir trukmei. Mitybos įgūdžiai formuojami padedant sveikatos priežiūros specialistams.

Parengė Svetlana Švecova, KU Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos magistrė, VŠĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja