Balandžio 26 d. Marijampolėje vyko Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis“ surengta sporto šventė, kurioje dalyvavo „Gyvasties“ nariai, gyvenantys su persodintu inkstu, širdimi ar kepenimis bei tie, kuriems atliekamos dializės procedūros.

Prieš šventę dalyviai išklausė gydytojų nefrologų Loretos Vareikienės ir Vaclovo Vainausko paskaitų. Daktaras V.Vainauskas pasakojo apie dializės procedūras, apie kraujo tekėjimo į aparatą greičio ir dializės kokybės priklausomybę. Kuo daugiau dializės metu kraujo prateka pro aparatą, tuo jis geriau išvalomas.
Daktarės L.Vareikienės paskaita aktualiausia buvo laukiantiesiems transplantacijos. Taip pat buvo kalbama ir apie naujus bei jau seniau vartojamus imunosupresantus, kurie iš jų labiau tinka „inkstininkams“, kurie „širdelėms“, o kurie žmonėms po kepenų transplantacijos. Daktarė supažindino ir po transplantacijos gresiančiomis komplikacijomis.

Sporto šventės metu iš visos Lietuvos susirinkę „Gyvasties“ nariai varžėsi mėtydami baudas, žaisdami krepšinį 3 prieš 3, tempdami virvę, mesdami strėlytes (darts). Buvo ir linksmų rungčių – pvz., moterų komandos varžėsi, kuri greičiau tualetiniu popieriumi apvynios sėdintį savanorį, vyrai šokinėjo per virvutę, kas ne tik taikliau, bet ir originaliau įmes kamuolį į krepšį. Nemažai dalyvių susėdo prie šachmatų ir šaškių.

Kitą dieną vyko susitikimas su „Žalgirio“ klubo krepšininkais. Šis susitikimas buvo skirtas organų donorystei propaguoti.
Kauno „Žalgirio“ komandos gydytojas Robertas Narkus pasidžiaugė, kad „Žalgiris“ galėjo dalyvauti šioje akcijoje ir taip pritraukti kuo daugiau visuomenės dėmesio. Po gydytojo kalbos visi žalgiriečiai pasirašė ant plakato „Pritariu organų donorystei“.
„Žalgirio“ krepšininkai užpildė „Gyvasties“ išleistas donoro korteles.

Kai kuriems žymiems žmonėms buvo sudarytos sąlygos užpildyti „tikrąją“ donoro kortelę. Ir dabar „Gyvastis“ padeda tai padaryti tiems, kurie suorganizuoja didesnę norinčiųjų įteisinti savo pritarimą organų donorystei žmonių grupę. Tačiau neįmanoma padėti visiems. Todėl ir buvo nuspręsta nesudarinėti jokių „specialių“ sąlygų „Žalgirio“ krepšininkams. Be to, tokias donoro korteles galėjo pasirašyti ir komandoje žaidžiantys legionieriai.
Tokios kortelės – jokia naujovė. Paprastos, juridinės galios neturinčios donoro kortelės padeda propaguoti organų donorystę daugelyje Vakarų Europos šalių. Kažkada tokias korteles platino ir „Gyvastis“. Dabar vėl prisimintas šis donorystės propagavimo metodas.
„Žalgirio“ krepšininkas Jonas Mačiulis turi ir „tikrąją“ donoro kortelę. Paklaustas, ar jį kas nors paskatino ją įsigyti, ar pats sugalvojo, atsakė, kad tai buvo jo paties mintis. „Juk po mirties man tie organai bus nebereikalingi, o Lietuvoje situacija su transplantacijomis nėra labai gera“, – sakė krepšininkas.

Vyriausiasis „Žalgirio“ treneris Rimantas Grigas „Gyvasties“ Marijampolės skyriaus pirmininkui Vitui Jablonskiui įteikė kamuolį su visos komandos parašais.
„Žalgirio“ atstovams šį susitikimą primins geltonos „Gyvasties“ skarelės su užrašu „Pritariu organų donorystei“.

Šios akcijos labai laukė šešiametė Kamilė, kuri daugiau kaip 3 metus gyvena be savo inkstukų. Tačiau jai pasisekė dar labiau – prieš keletą dienų mergaitei buvo persodintas inkstas. Žalgiriečiai pasirašė ant plakato su Kamilės nuotrauka.
Ypatingai susitikimu su „Žalgirio“ krepšininkais džiaugėsi vaikai, rinkę autografus ir begalybę kartų fotografavęsi su savo favoritais.

Na, o kur krepšininkai – ten ir šokėjos. Akciją savo šokiais „papuošė“ merginų iš Vilkaviškio kolektyvas „Staigmena“.

Akcijoje dalyvavę transplantuoti ir transplantacijos laukiantys žmonės su savimi turėjo plakatus su užrašais. „7 mėnesius gyvenu su persodintu inkstu“ – užsirašė keturiolikmetis Paulius. „8 metus gyvenu su persodinta širdimi! Auginu sūnų!“ – tai Sauliaus iš Tauragės plakatas. Iš tikrųjų Saulius su žmona Asta augina du sūnus ir dukterį, tačiau pagranduko susilaukė po to, kai vyrui buvo transplantuota širdis. Akcijoje dalyvavęs Rimvydas iš Vilniaus taip pat gyvena su persodinta širdimi. Rimvydo sūnus gimė, kai vyro krūtinėje dar plakė dirbtinė širdis. „Gyvenu, nes man persodintos kepenys“ – tokį užrašą turėjo Gintaras iš Vilniaus.

Daugiausia plakatų skelbė, kad jį turintis žmogus gyvena su persodintu inkstu arba tokios transplantacijos laukia. Nieko keisto. Iš daugiau kaip pusės šimto šiuo metu gyvenančių žmonių, kuriems buvo atlikta transplantacija, didžiajai daliai persodintas inkstas. Tarp laukiančiųjų transplantacijos jų taip pat daugiausia.

Nuoširdžiausiai dėkojame renginio organizatoriui Vitui Jablonskiui ir jo šauniajai šeimynėlei – žmonai Daivai bei sūnui Pauliui, taip pat renginio vedėjai Raimondai Kurauskienei, „Staigmenos“ šokėjėlėms ir jų vadovei Sonatai Jankienei.

Renginį rėmė Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM, „Novartis“ atstovybė Lietuvoje, Marijampolės ir Vilkaviškio savivaldybės, Seimo nario A.Butkevičiaus paramos ir labdaros fondas bei Pagyvenusių žmonių sambūris „Gabija“.