Šiemet Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijai „Gyvastis“ sukanka 15 metų. Daug tai ar mažai? Tiems, kurie jau seniai perkopė šį paauglišką amžių, turbūt neatrodytų labai daug. Tie, kurie tik sulaukė persodinimo operacijos, galvoja, kad 15 antro gyvenimo metų yra labai daug.

Organizacijai, kuri turėjo galimybę įsikurti vos tik atgavus Nepriklausomybę, tai ištisa istorija. Tokia mūsų, dializuojamųjų ir transplantuotųjų realybė, kad nebelabai daug išlikę liudininkų, kurie prisimena „Gyvasties“ pradžią... Todėl pirmosios „Gyvasties“ prezidentės Auksės Jurevičiūtės straipsnis turėtų sudominti ne tik mūsų „veteranus“, bet ir „naujokus“ – tik pradėjusius dializuotis ar sulaukusius transplantacijos.

Nuo pat savo veiklos „Gyvastis“ buvo žinoma. Tam labai padėjo Auksės Jurevičiūtės žurnalistinio darbo patirtis, medikų palaikymas, pirmųjų narių noras padėti likimo draugams.

Tie patys išliko ir pagrindiniai „Gyvasties“ tikslai – organų donorystės propagavimas, ligonių švietimas,  jų teisių atstovavimas, tarpusavio pagalbos skatinimas.

Ne visi prisimena ir prieš penkerius metus (rodos, taip neseniai...) mirusį antrąjį „Gyvasties“ prezidentą Artūrą Drakicką. Artūras nuo pat pradžių labai daug prisidėjo prie „Gyvasties“ veiklos, o jo, kaip verslininko,  patirtis padėjo tapti pirmosios prezidentės vertu įpėdiniu. Tie, kam teko jį pažinoti, Artūrą prisimena kaip paprastą, linksmą, tačiau mokantį apginti asociacijai priklausančių ligonių teises.

Per šiuos metus „Gyvastis“ augo ir plėtėsi. Daugėjo narių. Žinoma, skaudu, kad serga taip daug žmonių, tačiau „veteranai“ dar prisimena laikus, kai tik maža dalis tų, kurių inkstai „sustreikuodavo“, sulaukdavo pagalbos. Jei 1994 m. dializavosi tik 150 nefrologinių ligonių, dabar tokių yra maždaug 10 kartų daugiau.

Įsikūrė stiprios regioninės organizacijos. Į mūsų gretas įsitraukė žmonės po širdies ir kepenų transplantacijos, sergančių vaikų tėvai, jaunimas. Tie, kurie „Gyvasčiai“ skyrė ne vienerius savo gyvenimo metus, geriausiai žino, kokia svarbi pamaina. Mes neamžini, tačiau norisi, kad „Gyvastis“ būtų visada.

Džiugu, kad jau 8 metus trunka bendradarbiavimas su Neįgaliųjų reikalų departamentu (NRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (ankstesnis pavadinimas – Lietuvos invalidų reikalų taryba prie LR Vyriausybės). Kaip žinia, bet kokiai veiklai vykdyti reikalingi pinigai. NRD remiami projektai suteikia galimybę „Gyvasčiai“ vykdyti pagrindinius tikslus, leidžia neprarasti darbų tęstinumo.

Malonu, kad nevyriausybinių organizacijų projektus pradėjo remti Sveikatos apsaugos ministerija. Ne vienerius metus sėkmingai bendradarbiaujama su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus miestų, Marijampolės, Vilkaviškio raj., Kazlų Rūdos, Kalvarijos savivaldybėmis.

Džiugu, kad išliko nuo pirmųjų „Gyvasties“ dienų užsimezgęs bendradarbiavimas su privačiais rėmėjais, džiugu, kad tokių rėmėjų vis daugėja.

Ugnė Šakūnienė

LNLA „Gyvastis“ prezidentė