MIELI LIETUVOS ŽMONĖS,

Spalio 13-ąją Lietuva kartu su visu pasauliu mini Tarptautinę organų donorystės dieną. Ta proga kalbame apie būtinybę skleisti šią humanišką idėją, su dėkingumu minime žmones, kurių valia laukusieji transplantacijos pradeda gyvenimą iš naujo.

Visa tai - gražu ir teisinga, tačiau giliu mano įsitikinimu, tokios kalbos neturėtų būti proginės, o organų donorystė turėtų būti propaguojama nuolat. Svarbiausias to argumentas - kad kasmet kelioms dešimtims Lietuvos žmonių nusišypso laimė gimti antrą kartą. Dažniausiai tai įvyksta dėka visai nepažįstamų žmonių, parodžiusių tikrąjį žmogiškumo pavyzdį ir išreiškusių valią tapti organų ir audinių donorais.

Nenumokime ranka į jų kilnią veiklą ir į tokias pat savo galimybes. Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia apie 800 žmonių, tarp jų - nemažai vaikų, išgyvenančių negalią ir kančią, tačiau laukiančių ir tikinčių galimybe ateityje normaliai gyventi, kurti savo visavertę ateitį. Deja, kai kurių gyvybių nepavyksta išgelbėti tik dėl to, kad laiku neatsiranda tinkamo organų donoro. Jų per metus sulaukiama vos trisdešim, nors galėtų būti dvigubai daugiau.

Todėl šiandien kyla klausimas: ar tikrai padaryta viskas, kad informacija apie organų donorystę pasiekų kiekvieną? Ar galima žiūrėti į akis ligoniams ir jų artimiesiems žinant, kad ne viena gyvybė prarandama vien dėl biurokratinių kliūčių, nenoro ar negebėjimo žmonėms paaiškinti, kaip tapti organų donoru?

Ieškodamas galimybių padėčiai keisti, kviečiu visus tėvus ir pedagogus: nebūkime abejingi ir auklėkime jaunimą atjautos dvasia. Atskiru žodžiu kreipiuosi į medikus: mielieji, Jūs esate arčiausiai šios problemos ir dažniausiai galite padėti žmonėms apsispręsti, suteikti informacijos, sudaryti sąlygas kiekvienam pageidaujančiam išreikšti savo valią. Nenuvertinkite šių galimybių. Nenuvertinkime jų nė vienas. Nepamirškime, kad į organtų transplantacijos laukiančių žmonių eilės galą vieną dieną gali tekti atsistoti Jums, Jūsų vaikui, draugui ar artimam žmogui.

Nuoširdžiai kviečiu visus geros valios žmones rasti kelias minutes organų donoro kortelei užpildyti ir pasikalbėti apie tai su savo artimaisiais. Kiekvieno iš mūsų išėjimas į Anapilį kažkam gali tapti grįžimu į gyvenimą. Nelikime tam abejingi. Pažvelkime į akis donoro pagalbos sulaukusiems žmonėms bei jų artimiesiems ir nerasime geresnio patvirtinimo, kad gyvenimas nugali mirtį, o artimo meilė - abejingumą.

Dar kartą nuoširdžiai kviečiu visus Lietuvos žmones - nebūkime abejingi, tapkime organų donorais.

Valdas Adamkus

Lietuvos Respublikos Prezidentas

Vilnius, 2007 metų spalio 12 diena