2008 metų vasario 21 dieną B/Braun Avitum patalpose įvyko seminaras viena  aktualiausių visiems dializuojamiems pacientams tema: „Arterio-veninės fistulės priežiūra“. Seminarą vedė VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės hemodializės skyriaus vyr. slaugytoja Irena Vasiliauskienė. Seminaro metu ji pasakojo apie arterio-veninės fistulės svarbą atliekant hemodializės procedūras. Lektorė paskaitos metu išdėstė faktus, kodėl yra svarbu prižiūrėti fistulę, ir paaiškino, ką reikia daryti, kad ji tarnautų ilgai ir efektyviai.

Dializė – tai pakaitinė inkstų terapija, kuri taikoma, kai savi inkstai nesugeba:

• apvalyti organizmo nuo medžiagų apykaitos produktų;
• pašalinti vandens pertekliaus;
• palaikyti normalios organizmo šarmų ir rūgščių, elektrolitų pusiausvyros.
  

Dializės rūšys :

• hemodializė;
• peritoninė dializė.
  

Arterio-veninė fistulė yra suformuojama, jeigu ateityje numatoma atlikti planines hemodializės procedūras.
Hemodializės procedūros paprastai atliekamos 3 kartus per savaitę, o pati procedūra trunka apie 4-5 valandas.

Hemodializės procedūrą galima atlikti :

• per centrinės venos kateterį;
• per arterio-veninę jungtį, kuri suformuojama operacijos metu tarp arterijos ir venos (žąste, dilbyje, retai šlaunyje).

Arterio-veninė fistulė suformuojama dar prieš pradedant dializės procedūras. Geriausia, jei ji suformuojama prieš 6 mėnesius iki dializės procedūrų. Jau tuomet pacientas turi pradėti saugoti tą ranką, kur bus suformuota arterio-veninė fistulė, be to, reikia perspėti slaugytojas, kad neleistų vaistų į tą ranką.

Po operacijos svarbu:

• mankšta su specialiu kamuoliuku (pacientas spaudo guminį kamuoliuką, ir dėl to pradeda geriau veikti arterio-veninė fistulė. Tačiau treniruojantis reikia stengtis nepertempti rankos);
• naudoti heparino tepalą (jį naudojant, greičiau praeina patinimai, ir fistulė pradeda greičiau veikti);
  

Dažnai būna, kad pacientą jau reikia dializuoti, o arterio-veninės fistulės jis dar neturi. Tuomet pirma hemodializės procedūra yra atliekama skubos tvarka per centrinės venos kateterį, tačiau šiuo atveju padidėja infekcijos rizika. Centrinės venos kateterio komplikacijos yra:

• paraudimas;
• trombembolija;
• trombozė;
• sepsis.

Norint išvengti galimų komplikacijų, reikia pirmiausia rūpintis asmens higiena, stengtis nepažeisti kateterio mechaniškai, nesigulti ant to šono, kur įvestas kateteris, nešlapinti jo ir jokiu būdu patiems nekeisti tvarsčių.

Optimalus būdas yra hemodializė per suformuotą arterinę-veninę fistulę, kuri po kraujagyslių operacijos yra brandinama ir nepunktuojama mažiausiai 5 savaites. Kiek laiko fistulė funkcionuos, priklauso ne tik nuo to, ar ji buvo laiku suformuota, bet ir nuo jos tolimesnės priežiūros.

Dažniausia arterinės-veninės fistulės komplikacija yra trombozė, kurią nulemia paciento kraujagyslių anatominės savybės, nors jungties disfunkciją gali nulemti ir tokios komplikacijos kaip infekcija, hipotenzija. Komplikacijų galima išvengti, jei:

• pacientas laikysis asmens higienos, nešios visuomet švarius apatinius baltinius, prieš dializės procedūrą visuomet nuplaus fistulę muilu (ant odos yra įvairiausių mikroorganizmų, kurie dūrio metu gali patekti į kraują ir taip sukelti uždegimą);
• nuolat teps heparino tepalu arterio-veninę jungtį (tepti galima tik ant švarios odos, nes kitaip fistulė gali sukietėti);
• reguliariai seks savo kraujo spaudimą ir tvarkingai gers jam paskirtus vaistus nuo kraujospūdžio (jei kraujo spaudimas krenta žemiau 100 mmHg, yra pavojus, kad arterio-veninė fistulė sustos).
  

Paskaitos pabaigoje I.Vasiliauskienė pabrėžė, kad svarbiausia yra:

• įsiklausyti į pasakytus hemodializės slaugytojos žodžius;
• tiksliai vykdyti nurodymus.
  

Didžiausios klaidos, daromos pacientų, hemodializės vyr. slaugytojos manymu, tai

• bloga mankšta pačioje pradžioje, kai tik suformuojama arterio-veninė fistulė;
• neteisingas medikamentų vartojimas, dėl ko svyruoja kraujo spaudimas;
• asmens higienos nesilaikymas ir jos svarbos nesuvokimas.

"Buvo puikiai suorganizuota ir naudinga paskaita," – po renginio kalbėjo Anelė Čirbaitė, jau penktus metus besidializuojanti pacientė, -"Nors jau, rodos, viską žinai apie dializę ir kaip reikia prižiūrėti save ir arterio-veninę fistulę, bet labai gerai, kai specialistai paskaitų metu primena primiršta sena. Be to, klausydamasi kitų pacientų klausimų bei skundų, supratau, kad nuo gerai funkcionuojančios arterio-veninės jungties labai priklauso gyvenimo kokybė."

"Iš savo daktarės praktikos žinau, kad po pateiktos pirminės išsamios informacijos apie 70 proc. pacientų vis tiek tiksliai nežino, ką daryti. Todėl tokia paskaita, kurioje vėl primenama apie tai, kaip reika gyventi, kai tau atliekamos hemodializės procedūros, labai svarbi." – kalbėjo daktarė Konstancija Valiukienė, kuri šiuo metu taip pat yra dializuojama pacientė, "Manau, kad būtų labai naudinga visiems pasiklausyti paskaitų ir apie mitybą, galbūt ir apie psichologines problemas, kurias patiria hemodializuojami pacientai."

Man buvo naujiena, kad medikamentas "lidokainas", naudojamas hemodializėje nuo skausmo, iš tiesų tik laikinas ligonio lepinimas. Pasirodo, kad jis įsigeria į audinius, juos atšaldo, po to reaguoja su heparinu, dėl ko apmiršta audiniai ir fistulė kietėja.

Paskaitos dalyviai dėkojo organizatoriams B/Braun Avitum direktoriui Ernestui Petruliui ir organizacijos „Gyvastis“ prezidentei Ugnei Šakūnienei, kurie pažadėjo ir toliau nestokoti dėmesio hemodializuojamiems pacientams.

Violeta Fabijonavičienė