Šiemet turbūt dažniausiai vartojamas visų žodis – „krizė“. Kai kurie jau ir girdėti jo nebenori, kai kurie krizei verčia viską.

O ką krizė reiškia mums, dializuojamiems ir transplantuotiems ligoniams?

Mūsų žmonių situacija pradėjo blogėti jau praėjusių metų vidury. Iki 2008 m. liepos didžiajai daliai dializuojamųjų būdavo nustatomas specialusis poreikis priežiūrai ir pagalbai. Paskutiniu metu tai buvo 360 Lt. Nemenka parama prie neįgalumo pensijos. Turint galvoje, kad iki šiol dauguma dializuojamųjų į hemodializės procedūros vyksta savarankiškai, šiuos pinigėlius jie galėdavo panaudoti, kurui, visuomeninio transporto bilietams ar, esant reikalui, ir taksi paslaugoms apmokėti.

Marion Higgins – Didžiosios Britanijos nefrologinių ligonių organizacijos vicepirmininkė. Ji dializuojama nuo 1999-ųjų, o šį pavasarį pradėjo kasnaktinę hemodializę namuose. Straipsnyje Marion ir dalijasi įspūdžiais apie šią naują dializės formą.

Trumpai

Transplantacijų dėka pasaulyje kasmet išgelbėjama tūkstančiai gyvybių, tačiau dar daugiau žmonių miršta taip ir nesulaukę jiems reikalingo organo persodinimo. Pagrindinė to priežastis – donorinių organų trūkumas. Visuomenės švietimui apie transplantacijas bei donorinių organų trūkumą ir buvo skirti spalio 4-ąją Berlyne (Vokietija) vykę Europos bei Pasaulinės organų donorystės dienos renginiai bei konferencijos. Juose, Europos nefrologinių ligonių federacijos CEAPIR kvietimu, dalyvavo ir ketvertas Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis“ narių.

„Gyvastis“ Europos organų donorystės dieną mini nuo 2003 m. Pirmųjų renginių tikslas buvo ne tik suteikti daugiau informacijos apie organų donorystę, tačiau ir sudaryti galimybę žmonėms be trukdžių užpildyti asmens sutikimo ar nesutikimo po mirties paaukoti savo organus transplantacijai formas.

Pokalbis su gydytoja nefrologe

Loreta Vareikiene